Iš mano minčių...

Ar tikrai gerbiame savo kalbą?

Ar dažnai atkreipiame dėmesį į tai, kaip ir kokiomis raidėmis rašome? Kaip priimame tekstinę informaciją ir kaip norime ją perduoti kitiems?
Prieš penkerius metus, kai interneto erdvėje ir SMS žinutėmis bendravau su draugais, nenaudodavau lietuviškų raidžių. Kažkodėl man atrodė, kad rašyti lietuviškomis raidėmis užima daug laiko. Tačiau kai susipažinau su vienu neregiu, kuris kabinėdavosi prie mano rašymo stiliaus, pradėjau kreipti dėmesį ne tik į tai, kaip rašau pati, bet ir į tai, kaip rašo kiti. Tiesą sakant, iš pradžių man juokingos atrodė jo šnekos apie tai, kad negerbiu lietuvių kalbos. Na, kas čia tokio, jeigu aš parašysiu: „Siandien grizau issekusi“, „Isejau i parduotuve“… Nuo to pasaulis juk nesubyrės. Tačiau vis tik pradėjau internetinėje erdvėje naudoti lietuviškas raides. Iš pradžių būdavo taip: „graži si diena“, „mano gimtinė – Telsiai“. Po to įpratau, padėjusi savo pirštus ant klaviatūros, juos kilstelėti kiek aukščiau, tai būdavo taip: „gra=i 6i diena“, „man =iauriai patinka juodas 6okoladas“… Mat kartais pamiršdavau paspausti kombinaciją „shift+alt“ ir pakeisti kalbą iš anglų į lietuvių. Po to, kai nieko nepraleisdama  įpratau savo rašliavoje naudoti lietuviškas raides, suvokiau, kad tas neregys sakė tiesą: „Lietuviškų raidžių nenaudoja tinginiai ir tie žmonės, kurie negerbia lietuvių kalbos.“
Manau, kad žodžius su lietuviškomis raidėmis ne tik maloniau skaityti, bet ir smagiau į juos žiūrėti. Kodėl taip galvoju? Todėl, kad įpratusi naudoti lietuviškas raides pradėjau atkreipti dėmesį į kitų žmonių tekstus. Kartą „Facebook“ aptikau vienos įmonės skelbimą. Jis manęs tikrai nesužavėjo, netgi numušė bet kokį norą išsamiau pasidomėti šia įmone.
„Parduodame ivairia technika. Mus galima rasti Vln“ (viso teksto ir įmonės kontaktų neviešinsiu).
Kas čia per skelbimas? Ne tik be lietuviškų raidžių, bet dar vartojami ir žodžių sutrumpinimai, kurie mano manymu, yra kvailoki. Argi buvo sunku paspausti lietuvišką raidę? Argi buvo sudėtinga parašyti pilną žodį? Manau, kad tikrai ne..
Nežinau kaip jums, bet man panašūs skelbimai atrodo labai nereikšmingi, o ypač tie, kuriuose rašoma, kad toje įmonėje dirba profesionalūs žmonės, vertinantys savo darbą… Įdomu, kaip jie gali vertinti savo darbą, jeigu visuomenei pateikia iškraipytą tekstą. Dabar daug žmonių žiūri ne tik į įmonės atliktus darbus, bet ir į tai, kaip verslininkai, įmonių darbuotojai pateikia žmonėms savo paslaugas. Manau, man pritars ne vienas, kad daug kas priklauso nuo to, kaip yra parašytas tekstas – su lietuviškomis raidėmis ar be jų, trumpinant žodžius ar ne… Ir tai taikoma ne tik įvairiausių įstaigų, įmonių savininkams bei darbuotojams, bet ir paprastiems žmonėms. Pavyzdžiui, man yra labai neskoninga skaityti tokius „išsireiškimus“: “Lb”, “kt”, “nk”, “vk” ir taip toliau.
Kaip žinote… o jeigu nežinote, tai parašysiu, kad aš dėl fizinės negalios ir dėl daktarų prognozės, kad neišgyvensiu, nelankiau mokyklos, kitaip tariant, esu ne tik be mokyklinio išsilavinimo, bet dar ir neturinti jokio diplomo. Tai, ką dabar moku, pasiekiau padėdama tėvų, seserų ir, žinoma, savo užsispyrimo dėka, kuris, deja, manyje užaugo daug vėliau, nei norėjosi. Taigi… Neturėdama jokio išsilavinimo aš suvokiu, kad „labas“, „sveiki“, „kita“, „nieko“, „veikti“ ir t.t. trumpinti yra labai negražu. Gauti SMS pranešimą su panašiais žodžių trumpiniais yra labai nemalonu, nes ne visados galima suprasti, ką teksto autorius nori pasakyti. Pavyzdžiui, jūs gavote tokią žinutę:
„Lb, kaip tau sk? Ka vk? Gal nor snd susitikt?“
Kaip jums ši žinutė atrodo ir skaitosi? Ar žodžių trumpinius gerai išsivertėte?
Pabūkime keletą sekundžių trumpų žodžių vertėjais ir išverskime šiuos žodžius kartu. Paimkime pirmą žodį „Lb“. Ką pagalvojote? Aš tai šį žodį išverčiau dviem variantais: „Labas“ ir „Labai“. O dabar paimkime kitą žodį – „sk“. Čia aš ir vėl išverčiau keliais variantais: „sekasi“, „silkė“… norite ir dar? Gerai! Dabar paimkime „vk“. Man gavosi: „veiki“, „vilkas“, „vakar“… Ir kas gaunasi iš tos gautos žinutės?
„Labai, kaip tau seksas? Ką vaikai? Gal nors san. epidemijos susitiktume?“
Ir čia buvo tik pavyzdys, trumpa žinutė, o juk jų būna ir ilgų, tokių ilgų, kad išvis neįmanoma suprasti, ką nori pasakyti teksto autorius. Man net nereikia įgyti mokyklinio išsilavinimo, kad galėčiau pasakyti, jog tas žmogus, kuris dirbdamas įmonėje, arba yra bedarbių bendradarbis nenaudodamas lietuviškų raidžių ir trumpindamas žodžius yra neišprusęs Lietuvis. Ir tie, kurie teisinasi, kad taupo laiką, nori greičiau parašyti elektroninį laišką ar paskelbti kažką socialiniuose tinklapiuose… yra tinginiai. Dar nei vienam žmogui nenutrūko pirštai naudojant lietuviškuose žodžiuose lietuviškas raides ir nepraėjo visas amžius rašant pilnus žodžius. Tvarkingas, lietuviškas tekstas labai skoningai skaitosi. Skaitydama lietuvišką tekstą ne tik žaviuosi žodžių tvarkingumu, bet ir gerbiu tą žmogų, kuris parašė tą tekstą, nes tas žmogus mūsų gimtosios kalbos neiškraipo į šveplių kalbą. Aš naudodama mygtukinį mobilųjį telefoną naudoju lietuviškas raides. Aš taip įpratau jas naudoti, kad jų nenaudoti man nebesigauna. Na, tik naudodama išmanųjį telefoną nerašau lietuviškų raidžių ir tik todėl, kad neregiui nėra taip jau paprasta jas naudoti.
Artėjant prie pabaigos norėčiau jus, mano mieli dienoraščio skaitytojai, paskatinti mylėti savo gimtąją kalbą. Tai mūsų dalis ir turime ją vertinti, nes be jos mes nesusikalbėtume.

Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *