Dienoraštis 2013

Netikėtumas (Sveikata – brangiausias žmogaus turtas – I dalis)

Šiandien dienoraštį pradėsiu rašyti be įžangos. Vėliau suprasite, kodėl…
Taigi, ketvirtadienį užsispyriau pasidaryti manikiūrą, nes kurį laiką tingėjau. Tai padariusi puoliau prie spintos ir iškrausčiau savo garderobą. Turiu daug rūbų, bet kai noriu kur nors išvykti, suprantu, kad neturiu nieko gražaus apsivilkti ir tai mane nervina, tad nenuostabu, kad ir šį kartą mano veide dingo šypsena. Tačiau iščiupinėjusi visus rūbus vėl pradėjau šypsotis – atradau seniai benešiotą megztuką. Sudėjusi likusį garderobą atgal į spintą, pasidariau arbatos ir ją gurkšnodama galvojau apie rytojų. Penktadienis į mano gyvenimą turėjo atnešti kažką naujo, ko, tiesą sakant, labai laukiau.
Įsivaizduojate, tvirtai nusprendžiau siekti mokslų. Juk aš moteris be mokyklinio išsilavinimo. Pats laikas patobulinti rašymo įgūdžius bei kitas sritis. Jeigu yra žmonių, kurie nesupranta, kodėl man tai yra labai svarbu, siūlau perskaityti „Gyvenimas žiaurus ir negailestingas“ įrašą.
Taigi, mano darbovietės direktorė pasiūlė mane nuvežti į vieną mokyklą, kurioje aš mokyčiausi nuotoliniu būdu. Tad gurkšnodama arbatą negalėjau sutramdyti savo džiaugsmo – garsiai dalinausi mintimis su savo mylimuoju:
– Ar įsivaizduoji, zuiki, aš mokysiuosi!
– Įsivaizduoju… Tu to jau seniai norėjai. Pagaliau savęs nebenuvertinsi. Tu jautriai reaguoji į žmonių kalbas, kad esi be mokyklinio išsilavinimo.
– Taip… Ir aš pagaliau turėsiu atestatą… Labiausiai noriu tobulėti rašyme, bet man sunku savarankiškai mokytis.
Turiu paminėti, kad prie viso šito džiaugsmo prisidėjo ir dar kai kas… Švedai Lietuvoje ieško neįgaliųjų žmonių filmuotis jų statomame  filme. Statomas komedijos žanro filmas su neįgaliaisiais ir užsieniečiai pasirinko Lietuvą. Man tai puiki galimybė prisiminti tuos metus, kai dar nebuvau praradusi regos ir teko paragauti aktorės duonos. Tiesą sakant, šiuo metu nenorėčiau būti aktorė, nes yra tekę išvykti už Lietuvos ribų ir patirti nuovargį ilgose kelionėse bei repeticijose prieš spektaklį. Esu buvusi Maskvoje, Ukrainoje, tad žinau, ką reiškia tolimos kelionės ir generalinės repeticijos. Tačiau šį kartą priėmiau savo direktorės pasiūlymą su kolegomis nuvažiuoti į atranką. Argi man sunku nuvažiuoti, užpildyti anketą, nusifotografuoti ir laukti kvietimo? Jeigu pasiseks, tai ne tik pasirodysiu per kvadratinę dėžutę, bet ir pabendrausiu su naujais žmonėmis, be to, už filmavimąsi gausiu tam tikrą honorarą. Man ši veikla paįvairintų kasdienybę.
Tačiau likimas pakišo barjerą, kurio nesugebėjau perlipti. Tą pačią dieną, t.y. ketvirtadienį, vakare man pradėjo svaigti galva ir nuo silpnumo pintis kojos. Naiviai tikėdamasi būsenos pagerėjimo nuėjau miegoti, bet užmigti negalėjau. Vos tik įmigau, suskambo žadintuvas.
– Ech… jau šešta ryto, – balselis mano mintyse tyliai sušnabždėjo.
Atmerkiau akis, lėtai atsisėdau ir staiga apėmė silpnumas.
– Zuiki, man nepagerėjo, jaučiuosi taip pat blogai, kaip ir vakar, – ramiu balsu tariau šalia miegančiam savo vyrui. Tačiau jis tik sumurmėjo kažką neaiškaus ir nugrimzdo į sapną.
Lėtai atsistojau, žengiau žingsnį tualeto link ir tada jau rimtai riktelėjau vyrui, kad man padėtų, nes man buvo taip negera, kad vos ant kojų laikiausi. Mylimasis pabudo, aš grįžusi iš tualeto pasimatavau kraujospūdį ir netekau amo – kraujo spaudimas buvo itin žemas. Toks mažas kraujospūdis man kėlė nerimą ir paprašiau mylimojo, kad iškviestų greitąją.
– Labas rytas, mano draugei negera, sukasi galva, silpna, pykina. Jai 33 metai. Bet jai bloga… Supratau..
Mylimasis perdavė ragelį man, tačiau tyliai spėjo ištarti jam moters ištartą frazę: “Tokių metų moteriai negali jokių ligų būti, gal jus ją marinate badu”.
– Taip, pykina, sukasi galva… – padariusi sekundės pauzę norėjau pasakyti, kad esu neįgali ir tik todėl, kad man nepasakytų tų pačių žodžių, kaip mano vyrui. Tačiau moteris tarė:
– Tai kuo jums padėti?
Po šio klausimo aš net pasimečiau, bet suvokiau, kad turiu pasakyti jai apie žemą kraujospūdį ir kad aš tikrai nesiskundžiu apetitu. Papasakojau apie savo savijautą ir moteris kitoje telefono pusėje išbėrė man rekomendacijas:
– Pasidarykite stiprios arbatos, labai stiprios ir po liežuviu pabarstykite druskos, pakelkite kojas aukščiau ir turėtų praeiti.
Nežinojau nei ką galvoti, nei ką sakyti, tik pritarusi padėjau ragelį ir gulėdama lovoje gėriau kavą, kuri kaip žinote kelia kraujospūdį. Po to išgėriau sūroko buljono ir pakėliau kojas. Tačiau mano savijauta negerėjo, nors ir pavyko užmigti. Numigau valandėlę ir pabudusi paskambinau savo direktorei, papasakojau ankstyvo ryto išgyvenimus.
Taigi, taip jau nutiko, kad mano norai bei viltys nuplaukė šuniui ant uodegos ir net nesinori rašyti apie tai, kaip tada dėl to jaučiausi. Visą dieną miegojau, valgiau ir matavausi kraujospūdį, kuris tai šiek tiek pakildavo, tai vėl nukrisdavo. Kuo toliau, tuo labiau ėmiau nerimauti, nes jaučiausi keistai. Nuo kojų iki kaklo tiesiog neblogai – rankas ir kojas valdžiau normaliai. O nuo kaklo iki pakaušio jaučiausi bjauriai – negalėjau greitai pasukti galvos, pajudėjus atrodydavo, kad galva tuoj nulėks, kartais net supykindavo. Apetitą turėjau gerą, tai net pajuokavau draugui: “Girdėjau, prieš mirtį pagerėja apetitas ir viskas tampa skanu”.
Išaušus šeštadienio rytui, pati išsikviečiau greitąją, kuri šį karta atvyko. Tačiau ir šį kartą incidentas privertė žagtelėti bei daugybę kartų nusišypsoti.
– Paciento buvimo vieta… kas nutiko… gimimo metai… vardas, pavardė… – be pauzės kalbėjo moteriškas balsas.
Atsakinėdama į klausimus jaučiausi lyg kalbėčiausi su autoatsakikliu. Vienu metu galvojau, kad dieną prieš tai man kažkokia moteris pasakojo apie sveiką jaunystę, o šiandien kalbu su autoatsakikliu.
– Ar bandėte kreiptis į gydytojus? – paklausė moteris.
– Taip, vakar kviečiausi greitąją ir atsisakė atvykti.
– Negali būti! – šiek tiek pakeltu tonu tarė „autoatsakiklis“. Man patvirtinus, kad taip ir buvo, visgi bandė pateisinti tuo, kad, neva, jos kolegė man siūlė atvykti į priimamąjį.
– Ne, pasiūlė tik arbatos išgerti ir druskos po liežuviu pasidėti, – tvirtu balsu tariau ir gražiai užbaigusi pokalbį laukiau greitosios.
Suskambo telefonspynė. Mylimasis atrakino duris ir besijuokdamas tarė:
– Eina sau koks gėjiškas balsas…
Prasiveria buto durys:
– Kur pacientė?
– Prašom čia… – vyriokas palydėjo link manęs mūsų „svečią“.
„Jomajo… nu ir balselis…“, pagalvojau, kaip čia nesusijuokti, kai žmogus įžengs į kambarį.
– Kas nutiko? – atsisėsdamas ant mano lovos tarė vyras moterišku balseliu. Negana to, kalbėjo labai nerišliai.
Nupasakojau kas, kaip ir jis iš savo lagamino išėmė kažkokį daiktą.
– Prašome žiūrėti į galiuką.
„Jomajo… galiuką… kokį dar galiuką…“, – kikenau mintyse.
Įsivaizduoju, ką Jūs dabar pagalvojote… Taip, ir mano mintys buvo garbanotos.
– Aš neregė, – greitai atsakiau. Po mano replikos sekė ilga pauzė. Maniškis sakė, kad tą akimirką žmogelis „daiktą-rašiklį“, padėjo ant stalo kaip sulėtintame filme.
Pamatavo kraujospūdį. Jis buvo žemas, tad liepė nusipirkti „Cavinton“ tablečių. Tam vyriškiui kalbant, ne kartą turėjau tikslintis, ar gerai nugirdau, nes jo kalbą tikrai buvo sunku suprasti. O dokumentus jis pildė lėčiau nei sulėtintame filme.
Jam išvykus, maniškis tarė:
– Dabar suprantu, kodėl Vilniuje retai kada pamatysi važiuojančią greitąją.
Padarėme savo išvadą, kad Telšiuose greičiau sureaguoja į iškvietimą ir atvyksta net ir tada, kai skauda pilvą (pernai, kai dar gyvenome Telšiuose, man skaudėjo pilvą, tad greitosios pagalbos dėka pasiekiau ligoninę, kurioje sužinojau apie cistas pilvo srityje), o čia, akivaizdu, yra blogiau, juk toks žemas kraujospūdis ne juokai. Tačiau supratimo čia nulis.
Kitą dieną jaučiausi geriau, tačiau negeras jausmas galvos srityje neapleido ir toliau. Mane labiausiai gąsdino širdies ritmas, kuris buvo labai nepastovus. Visgi kraujospūdis pasiekė normalią ribą. Nusprendžiau, kad rytoj kviesiuosi šeimos gydytoją į namus ir prašysiu paguldyti į ligoninę tyrimams, nes pati nenupėdinsiu su dar vis svaigstančia galva.

Tai va, kaip aš išlydėjau vasarą ir pasitikau rudenėlį. Linkiu Jums geros sveikatos, mieli skaitytojai, Juk tai yra brangiausias žmogaus turtas! Ir tuo viskas pasakyta.

Dalintis:

Jums taip pat turėtu patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *