Sveiki, esu Aurelija Steponkutė – Jankauskienė. Rašyti dienoraštį pradėjau maždaug nuo 12 metų. Pirmieji mano dienoraščio įrašai suguldavo į plonus mokyklinius sąsiuvinius mažais langeliais. Mano tekstuose būdavo be galo daug gramatinių klaidų. Kadangi vos sugebėdavau įskaityti, ką tuo metu buvau prirašiusi, tai dienoraštį rašydavau labai retai. Po tėvelio mirties, kai buvau 16 metų, pradėjau kurti eilėraščius ir vis dažniau rašyti dienoraštį. Tačiau kartą, kai man buvo jau daugiau nei 20 metų, sudeginau visus tuos dienoraščius, pasilikau tik eilėraščius. Norėjau atsikratyti praeities, kuri slypėjo tuose sąsiuviniuose ir tvirtai žengti į priekį taip, kaip noriu aš, o ne kaip nori kiti. Po „makulatūros“ atsikratymo kelerius metus buvau nustojusi aprašinėti savo kasdienybę, nes pakeičiau tai į eilių, minčių, straipsnių, istorijų rašymą ir tik vėliau, po 25–tuoju gimtadieniu, vėl sugrįžau prie dienoraščio rašymo. Tuomet tai jau dariau kompiuterio pagalba, internete ir tik retkarčiais išsiliedavau popieriuje. Ir štai, po dar kelerių metų nusprendžiau su vyro bei keletą draugų pagalba sukurti internetinį puslapį, kuriame atvirai galėčiau pasakoti apie savo gyvenimą Jums, mielieji skaitytojai, nes supratau, kad negaliu nustoti rašiusi, o ir atsiradus galimybei savo „rašliavą“ viešinti internete, susiradau gerbėjų, kurie mane palaiko bei skatina ir toliau nesustoti to daryti.
Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kuriems aš esu geras pavyzdys eiti į priekį, t. y. nepalūžti, net ir tada, kai likimas „kiša pagalius į ratus“. Tad savo gyvenimo patirtį, akimirkas, įspūdžius skiriu tiems žmonėms, kurie ieško kažko nuoširdaus, kuriems trūksta stiprybės keisti kažką savo gyvenime, kurie svajoja ir trokšta svajonių išsipildymo, kuriems reikia draugės (tokios kaip aš) ir tiems, kurie nori mane prisiminti.

ASMENINĖ INFORMACIJA
Vardas: Aurelija
Pavardė: Steponkutė – Jankauskienė
Gimimo data: 1980 m. rugsėjo 30 d., Žemaitijos sostinė – Telšiai, Lietuva – Lithuania
Dabartinė vieta: Vilnius, Lietuva – Lithuania (nuo 2012 m. liepos mėn.)
Šeimyninė padėtis: Ištekėjusi. Vaikų neturime
Augintinis: Škotų stačiaausis katinėlis, vardu Adžiras.
Kontaktai: Susisiekite su manimi

IŠSILAVINIMAS
Neturinti mokyklinio išsilavinimo (pasiekta savarankiškai)

DARBOVIETĖ
2013.10.15 „Neįgaliųjų Naujasis teatras“, Vilnius (pareigos: Archyvarė/Vadybininkė);
2012.07.03-2013.10.14 „Neįgaliųjų Naujasis teatras“, Vilnius (pareigos: Atstovė ryšiams su visuomene/Vadybininkė).

SAVIVEIKLA
2010.08.20-2015.11.14 Žmonių su regos negale „Artimi“ klubas… (Pareigos: klubo vadovė, tinklalapio įkūrėja-administratorė);
2013.05.17 „Neįgaliųjų Naujasis teatras“, Vilnius (sukurtas spektaklis: „Ne pilnai atskleista paslaptis“).

SAVANORIAVIMAS
2007-2007 „Žemaitijos radijas“, Telšiai (pareigos: Reklamų, šaukinių skaitymas);
2002-2003 „Vaikų ir jaunimo psichologinis centras“, Telšiai (pareigos: Konsultantė prie pagalbos telefono).

KITA VEIKLA
2017.01.09 „E-VISUMA“, šeimos verslas – internetinė prekyba)Pareigos: buhalterė, vadybininkė);
2014.05.21 Bendradarbiavimas su tarptautine kompanija (pareigos: vadyba).

CHARAKTERIO SAVYBĖS
Esu optimistė, tiksliau tikinti, kad nėra padėties be išeities ir kad visuomet bus lengva, jeigu tikėsiu tuo, ką darau. Manau, kad visada kažkas įvyksta tikrai ne be priežasties – kiekvienas įvykis į mano gyvenimą atneša kažką naujo ir tai turiu tinkamai priimti. Nepaisant mano optimizmo, visgi esu sentimentali ir jautri, ašaros skruostais pradeda tekėti išgirdus liūdną istoriją per televiziją ar tokią istoriją perskaičius.
Nemėgstu žmonių, kurie iš pradžių kalba vienaip, o po to, kai nori išsisukti iš nepatogios padėties, ima akivaizdžiai prieštarauti savo nuomonei. Tokio elgesio nepateisinu ypač tais atvejais, kai tai yra daroma norint kažkam įtikti.
Maniau ir manau, kad kito žmogaus padarytus darbus galima nuvertinti tik tada, kai gali visa tai padaryti geriau nei padarė tas žmogus, kurio darbai yra nuvertinti. Vadinasi, aš nenuvertinu žmogaus nebūdama jo „kailyje“.
Stengiuosi nelaikyti savyje neapykantos ir pykčio priešui, nes nesvarbu, koks žmogus bebūtų, jis yra nusipelnęs pagarbos. Tai nėra itin lengva, nes vis tik esu „degtukas“ ir atsidūrusi nemaloniose situacijose greitai supykstu. Nepaisant to, neįžeidinėju žmonių ir stengiuosi būti taktiška su visais, liaudiškai tariant, nesiuntinėti žmonių į visas keturias puses. Prisipažinsiu, kad seniau labai kreipdavau dėmesį į tai, ką žmonės kalba apie mane, o dabar aš tiesiog pritariu šiam pasakymui: „Bandydamas apkalbomis parodyti kito žmogaus charakterį, parodai savąjį“.
Manau, kad norint turėti gerų draugų reikia pačiam būti geram, o tai reiškia, kad nereikia kreipti dėmesio į blogai prieš tave nusiteikusių žmonių tauškalus ir nenusileisti iki jų lygio, nes tai nepadarys Tavęs geresniu žmogumi. Tad nustojau klausytis tų žmonių, kurie net nėra mano draugai. Taip pat nekalbu apie tuos, kurių 100 procentų nepažįstu ir negaliu būti objektyvi jų atžvilgiu. Aš kaip ir kiekvienas žmogus turiu savo gyvenimą ir jį gyvenu, lygiai tą patį patariu daryti ir kitiems. Esu už ištikimybę, bet nesmerkiu tų žmonių, kurie nuklysta į kairę. Manau, kad būnant su antrąja puse reikia būti „3 in 1“: drauge, su kuria galima laisvai bendrauti, gera žmona, kuri yra puiki namų šeimininkė ir meiluže, kuri yra gera lovoje. Mano nuomone, prie tokio derinuko jokia neištikimybė negresia. Žinoma, man nėra svetimas pavydo jausmas, tačiau pavydžiu ne materialių dalykų, o jausmų, t. y. kas mano – tas niekieno kito, tik mano. Nemėgstu elgtis skubotai, prieš kažką darydama turiu viską gerai apgalvoti, bet jei jau sugalvoju, tai dažniausiai užsispiriu įgyvendinti ir nebegirdžiu aplinkinių nuomonės ir kritikos. Gal tai ir nėra gerai, bet manau, kad tai padeda pasiekti svajonių išsipildymo.

P.S. Daugiau apie mane, mano gyvenimą galite rasti čia…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *