Penktadienis, bet ne 13-toji

„Šiandien penktadienis? 13 diena? Na, taip, penktadienis, bet ne 13-toji. Tai kodėl man šiandien… pyp, pyp, pyp…“ – keikiuosi mintyse.
Jeigu galėčiau, pasiimčiau bokso pirštines ir su jomis gerokai padaužyčiau bokso kriaušę, bet… bet neturime tokių pirštinių ir minėtos kriaušės nėra, tai kas belieka? Tik Skaityti toliau…

Dalykai, kuriuos turėtume mokėti ir žinoti

Nesvarbu, jūs išsilavinęs žmogus ar ne – šiuos dalykus būtinai turite žinoti. Kodėl? Todėl, kad dažniausiai žmonės tai praleidžia ir nesuprasdami kas, kodėl ir kaip ima kaltinti kitus, bet ne savo neišprusimą. Tad pasimokykime ir žinokime!

1. MOKYKITĖS SKLANDŽIAI FORMULUOTI MINTIS
Mokėjimas sklandžiai kalbėti padeda pašnekovui jus geriau suprasti. Verta pasimokyti šiek tiek oratorystės meno vien dėl to, kad nebūtumėte nuoboda, kurį darbo susirinkimuose visi ištveria slapčia žiovaudami, o vakarėliuose palieka stypsoti vieną po kelių frazių. Beje, minčių suformulavimo meno reikia išmokti ne tik dėl to, kad sklandžiai galėtumėte kalbėti, bet ir rašyti. Žmonėms neįdomios istorijos, komentarai, jeigu mintys blaškosi arba reikia ilgai mąstyti ką autorius nori pasakyti.

2. RAŠYKITE BE KLAIDŲ
Juokiamės iš politikų klaidų, bet ir patys kartais išsiunčiame elektroninius laiškus su klaidomis. Atrodo, koks skirtumas, kur padėtas kablelis ar parašyta y vietoj į, bet atsiminkite, kad tai jus charakterizuoja kaip beraštį – nepaisant visų diplomų ir baigtų kursų. Kaip jaustumėtės, jei ką tik į darbą priimtas pavaldinys jums atsiųstų SMS: „Aciprašau, vėluosiu, ką tik atsikėliau“?

3. SUGEBĖKITE Į REIŠKINIUS PAŽVELGTI IŠ KITO TAŠKO
Aišku, įsivaizduojate, kad jūsų požiūris teisingas, o klysta kiti. Pasistenkite bent retkarčiais į problemą pažvelgti savo pašnekovų ar oponentų akimis – tada bus lengviau suprasti jų elgesio motyvus. Su žmonėmis visada bendraukite pagarbiai – kaip jie jus beerzintų ar bepykintų. Jei ramiai kalbate su pykčiu kunkuliuojančiu žmogumi, jis palaipsniui nusiramina. Pabandykite.

4. BŪKITE SMALSUS
Yra žmonių, kurie paskutinę storą knygą perskaitė mokykloje. Jie sako, kad skaitymui neturi laiko. Tiksliau – neranda. Vienoje, anoniminėje apklausoje paaiškėjo, kad dažniausiai žmonės tingi gilintis ir į profesinius tekstus – dažniausiai perskaito pirmus tris sakinius ir jau esą viskas aišku. Pasaulis toks daugiabriaunis, kad kažkada susiformavusios ir jau apdulkėjusios nuostatos kitiems atrodo juokingos – o neturėdami daug ir įvairios informacijos, negalite pasidaryti savų išvadų.

5. NETEISKITE KITŲ
Ką mokame, tą mokame – klijuoti etiketes: „kvailys“, „kalė“, „tinginys“. Ir ne tik piktai kaimynei, bet ir kolegoms – už akių. Užuot putoję, galime pabandyti šaltakraujiškai suvaldyti situaciją. Banalu, bet tiesa – būti geru naudinga jums pačiam. Į erzinančius žmones žvelkite atlaidžiai – kaip į išdykaujančius vaikus.

6. TAPKITE PAVYZDŽIU
Neauklėkite vaikų – vis vien jie bus panašūs į jus. Tobulėkite patys. Bet kuriuo atveju vaikai kopijuos jūsų manieras ir kada nors į savo šeimas pabandys išsinešti jūsiškės modelį. Tad būkite budrūs…

7. TEGUL JUS ĮKVEPIA PASAULIO GROŽIS
Domėjimasis bet kokia meno rūšimi padeda plačiau mąstyti ir nepritrūkti temų pokalbiams. Ir aišku, skatina mus tobulėti. Išsilavinusiam žmogui būtina susigaudyti pasaulinės literatūros, kino, teatro ir vaizduojamųjų menų pasaulyje. Ir tai ne tik būtina – tai malonu.

8. IŠMOKITE SUTEIKTI PIRMĄJĄ PAGALBĄ
Dažniausiai pamatę bėdos ištiktą žmogų mes sugebame tik iškviesti greitąją pagalbą, tačiau kartais būna brangi kiekviena minutė, kol atvyks medikai. Išmokę, pavyzdžiui, daryti širdies masažą, galėsite išgelbėti kieno nors gyvybę. Auginantys vaikus privalo žinoti pirmosios pagalbos teikimo būdus vaikui užspringus, nusideginus ir susižeidus.

9. NUOLAT PILDYKITE SAVO ŽINIŲ BAGAŽĄ
Mokykla bei aukštoji mokykla mums suteikia pagrindinių žinių ir įgūdžių. Aišku, ne visas šiuolaikinio mokymo programas galima laikyti moderniomis ir praktiškomis, todėl mokytis savarankiškai pravartu visą gyvenimą. Beje, neužmirštant pačių pagrindų… Tikrai prisimenate daugybos lentelę?

10. NEBIJOKITE GINTI SAVO TEISIŲ
Žinokite savo, kaip darbuotojo, teises – kad vėliau neliktumėte nuskriaustas darbdavio. Dauguma žmonių geriausiai žino tik, deja, kelių eismo taisykles (ir tai ne visi), o į daugybę kitų taisyklių, normų ir įstatymų, reguliuojančių darbo santykius, mokesčius ir daugybę kitų gyvenimo sričių tiesiog nesigilina.

Iš interneto platybių

Ypatybės, kurios neleidžia surūdyti meilei

Gera žinia – mokslininkų teigimu, aistra ir meilė gali trukti net dešimtmečius! Keletas ilgalaikės meilės formulės sudedamųjų dalių.
Meilė – viena iš labiausiai tiriamų, bet mažiausiai suprastų psichologijos sričių. Taip yra ir todėl, kad daugelis romantinių santykių tyrimų atliekami ne realiame pasaulyje, o laboratorijose. Be to, tiriamaisiais dėl patogumo tampa bakalauro laipsnio siekiantys studentai. Ir nors jie neabejotinai geba kurti artimus santykius, dauguma dar nėra pakankamai subrendę, kad žinotų, ko tikisi iš savo širdies draugo. Dėl šios priežasties Daniel O‘leary su kolegomis nutarė ištirti meilės „ekspertus“ – poras, kartu gyvenančias bent 10 metų. Šio mokslininko tyrimo rezultatai yra visiška priešingybė visuomenėje įsivyravusiai nuomonei, kad meilė trunka trejus metus. Pasirodo, dauguma apklaustų porų po dešimties santuokos metų jautė šiltus jausmus savo partneriams! Net 40 procentų sutuoktinių, susituokusių dešimt ar daugiau metų, teigė esantys itin intensyviai įsimylėję – jie savo santykius įvertino aukščiausiais tyrimo skalės balais! O 15 procentų porų santuoką įvertino antru aukščiausiu meilės intensyvumo skalės balu. Dar labiau nustebino tai, kad 40 procentų moterų bei 35 procentai vyrų jautėsi intensyviai įsimylėję, nors susituokę buvo daugiau nei 30 metų! Taigi nėra abejonių, kad nemažai partnerių geba išlaikyti didelę aistrą vienas kitam net ir būdami vyresnio amžiaus. Žinoma, tuo galėjo pasigirti ne visi tiriamieji. Kuo jie skyrėsi nuo laimingųjų sutuoktinių? Mokslininkai nustatė 10 pagrindinių mylinčių porų ypatybių.

1. Pozityvi nuomonė apie partnerį. Pozityviai galvodami apie sutuoktinį, kreipiame dėmesį į jo gerąsias, o ne blogąsias savybes. Nuolatinis mąstymas apie savybes, kurios jus erzina, tik išpučia iš musės dramblį ir tuomet atrodo, kad sutuoktinis kuo toliau, tuo labiau jums nebepatinka. Žmonės, gebantys sukurti stiprius santykius, prisimena daugiau malonių kartu patirtų išgyvenimų nei nemalonių.

2. Galvojimas apie partnerį, kai jo nėra šalia. Jei su sutuoktiniu nesimatote dieną, savaitę arba ilgą laiko tarpą, ar jį pamirštate? Teigiamas atsakymas gali sufleruoti meilės stoką. Nebūtina kiekvieną sekundę ilgesingai dūsauti, kad mylimojo nėra šalia, bet turėtumėte bent kartą per dieną apie jį pagalvoti. Juk smalsu sužinoti, ką veikia jums svarbus žmogus šiuo metu. Noras žinoti, kur yra antroji pusė, ypač svarbus vyrams. Įsimylėjusios dailiosios lyties atstovės per daug nesirūpino, kur jų mylimieji, tačiau jos buvo labiau linkusios beperstojo ir įkyriai galvoti apie savo mylimąjį.

3. Negalėjimas susikoncentruoti. Jei gebate be vargo nustoti galvoti apie partnerį, tikėtina, kad mylimasis užima tik nedidelę dalį jūsų minčių. Atlikdami minėtą tyrimą mokslininkai nustatė, kad asmenims, svajojantiems apie savo išrinktąjį, itin sunku susikaupti kitiems darbams.

4. Mėgavimasis nauja veikla. Puiku, jei jūsų ir mylimojo pomėgiai sutampa. Ir nors laiko leidimas kartu stiprina emocinį ryšį, dar svarbiau yra tai, kaip jis išnaudojamas. Pasak psichologo A. Aron, poros gali sustiprinti meilę ieškodamos naujų jaudinančių veiklos sričių. O‘leary ir kolegų tyrimas parodė, kad šis faktorius ypač aktualus vyrams. Jei, pavyzdžiui, jūs su partneriu nusprendėte kartu išbandyti šuolius su virve, jūsų santykiai įveikus šį išbandymą praturtės. Nuotykiai nebūtinai turi būti ekstremalūs, svarbu, kad veikla abiem būtų nauja ir įdomi.

5. Laiko leidimas kartu. Su mylimu žmogumi norisi kuo daugiau praleisti laiko kartu. Ir kuo daugiau būnate kartu, tuo labiau auga jūsų meilė. Tačiau, kaip minima ketvirtame punkte, šis laikas turėtų būti skirtas jums abiem tobulėti, akiračiui plėsti. Nepaisant to, net namų ruoša – ilgai planuotas remontas, maisto ruoša, sodininkavimas ar apsipirkimas turguje – gali sustiprinti jūsų emocinį ryšį. Beje, kad ir kaip būtų keista, šis faktorius, O‘leary duomenimis, buvo taip pat aktualesnis vyrams nei moterims!

6. Jausmų rodymas. Svarbu ne tik jausti meilę savo partneriui, bet ir ją parodyti, išreikšti. Nors mums atrodo, kad mūsų jausmai savaime suprantami, kitas gali pasiilgti šiltų žodžių ir dėmesio. Kuo dažniau sakysite šiltus žodžius savo mylimajam, tuo artimesnis jis jums jausis. Nebūtina kaskart daryti grandiozinius siurprizus, pakanka prisilietimo ar bučinio į skruostą, kad palaikytumėte santykių intensyvumą.

7. Mėgavimasis prisilietimais. Maži prisilietimai, rodantys prieraišumą, ne tik pagerina emocinį ryšį, bet ir kursto aistrą. Žmonės, kurie jautė stipriausią meilę savo partneriui, teigė jaučiantys itin šiltus jausmus, kai partneris juos liečia ar bučiuoja į skruostą. Čia kalbama ne apie seksualinę aistrą, o apie jausmą, kurį jauti, kai mylimasis tave paima už rankos. Kaip gera šalia jausti kitą!

8. Mylėjimasis. Nieko nuostabaus, kad seksas užima svarbią meilės dalį. Kaip rodo tyrimai, įsimylėję žmonės yra linkę mylėtis dažniau ir reguliariai. Tai padeda palaikyti meilės ir laimės pojūtį, kuris tęsiasi ilgą laiką.

9. Laimės jausmas. Savo gyvenimu patenkinti žmonės jaučia stipresnius jausmus savo partneriams. Sunku vienareikšmiškai nustatyti, ar meilė daro įtaką laimės jausmui, ar laimingesni žmonės jaučiasi labiau įsimylėję, tačiau aišku, kad patiriamas stresas neigiamai veikia romantinius santykius. Santykių problemos taip pat kenkia asmeninei laimei. Šis abipusis laimės ir meilės ryšys labiausiai veikia moteris.

10. Pomėgių turėjimas. Žmonės, kurie kiekvieną dieną pasitinka su entuziazmu ir pozityviomis emocijomis, tokį požiūrį yra linkę taikyti ir romantiniams santykiams. Jei norite aistringų santykių su mylimuoju, aktyviai imkitės darbų, pomėgių ar net politinės veiklos. Žmogaus smegenų malonumo sritys reaguoja panašiai į meilę ir į bet kokią kitą jaudinančią veiklą. Taigi, jei energingai įsitrauksite į mėgstamą veiklą, šis „susijaudinimas“ atsispindės ir romantiniuose santykiuose. Kaip teigia O‘leary, tai ypač „užveda“ vyrus.

Iš interneto platybių

Nepasitikėjimas neegzistuoja

Jeigu Jūs kartais nepasitikite savimi, tai žinokite, kad nepasitikėjimo jausmo savimi nėra. Tai tik iliuzija. Tai tik visuma blokų ir ribojančių įsitikinimų, kuriais nuostabūs žmonės yra save apsistatę. Dėl to tas „nepasitikėjimas“ yra painiojamas su kitais negatyviais dalykais, pavyzdžiui su baime. Dažniausiai kažko bijodami giliai užkišame pasitikėjimą savimi ir imame sau bei kitiems sakyti: Aš negaliu, aš nesugebėsiu… Teigiamas atsakymas yra pasislėpęs ir iš šono atrodo, jog pozityvumo pasąmonėje nėra.
Tačiau pagalvokime apie vaikus. Visi gimdami turi iki valios pasitikėjimo. Paklausus vaikų darželyje, kas moka dainuoti, visi vaikai pakels rankas. Tą patį klausimą uždavus penktokams, pakils gal pusė rankų, o paklausus šito klausimo abiturientų, gal tik vienas kitas pasigirs, jog turi gerą balsą. Bet juk tai melas! Mes visi mokame dainuoti! Tai reiškia, jog būdami vaikais, mes turime į valias pasitikėjimo ir dėl to drąsiai žvelgiame į gyvenimą. Tačiau augdami išmokstame save riboti baimės jausmu.
Gera naujiena ta, jog tai, ko išmokome, to paties galime atsisakyti arba pakeisti kitu, mums naudingesniu dalyku. Turbūt kyla klausimas – kaip tai padaryti? Kaip atsikratyti baime? Kaip tapti savimi pasitikinčiu žmogumi? Ką gi, pasitikėjimas atsispindi keliomis žmogaus savybėmis, kurias dabar ir aptarsime.

Pirmiausia, savimi pasitikintys žmonės leidžia sau klysti. Tai natūralus mokymosi ir tobulėjimo būdas. Daug charizmatiškų žmonių yra ne kartą susimovę kalbėdami prieš kitus, tačiau jiems tai nesukelia didelių rūpesčių, nes jie į tai žiūri atlaidžiai. Net jei ir susimauna kitas žmogus, jie nepuola iš jo šaipytis, todėl kalbėti ar pasakoti kažką tokiems žmonėms yra grynas malonumas. Tad leiskite sau klysti ir pamatysite, kaip aplinkiniai greitai pamirš jūsų klaidas.

Jie būna čia ir dabar. Prisiminkite kokį nors vakarėlį. To susibūrimo siela tampa ne tas žmogus, kuris daugiausiai šūkauja ar daugiausiai išgeria, o tas, kuriam ten gera. Tokie žmonės negalvoja apie išorinius dalykus: kur vyksta vakarėlis, kokie čia baldai, ką veiksim po to ir t. t. Jie susitelkę ties bendravimu. Pabandykite atėję į klubą tiesiog bendrauti. Pamatysite, kaip pamiršite nusipirkti kokteilį ir puikiai praleisite vakarą tiesiog kalbindamas žmones.

Kita savybė, kuria pasireiškia pasitikėjimas – tai savarankiškumas. Iš čia ir atsiranda patrauklumas tokiam žmogui. Būti šalia savarankiškai mąstančio žmogaus – saugu. Mažų mažiausiai – tiesiog įdomu. Savo galva mąstantis žmogus priima sprendimus, netrypčioja vietoje ir drąsiai siūlo idėjas. Kadangi esame unikalūs, mūsų pačių sugalvoti sprendimai ir idėjos visada bus patrauklesnės už visuomenės madas. Tad kai kitą kartą susitiksite su draugais ar antrąja puse, išgirdę klausimą „Ką veikiam?“ drąsiai siūlykit savo idėjas. Ir žinote ką – žmonės eis paskui jus.

Atminkite, kad tik drąsumas griauna baimės ir ribojančių įsitikinimų sienas. Tik būdami drąsūs pasistatysime tvirtą pasitikėjimo savimi pilį, kurioje gyvensime ir jokie negatyvai jos nesugriaus.

Iš interneto platybių

Mūsų elgesį nulemia aplinka

Žmogų, kuris tose pačiose situacijose pasielgia skirtingai, paprastai apkaltiname veidmainiavimu. Tačiau mokslininkai ragina neskubėti klijuoti etikečių. Gali būti, kad jo elgesį nulėmė… aplinka.
Ar galėtumėte pridėję ranką prie širdies tvirtinti, kad niekada nepaminate savo įsitikinimų? Kad visuomet esate sąžiningi ir laikotės taisyklių? Dauguma žmonių linkę manyti, kad jų elgesys yra pastovus ir įkaltas charakterio savybių. Deja, kaip rodo tyrimai, iš tiesų esame panašesni į chameleonus ir nesąmoningai keičiame savo elgesį, atsižvelgdami į aplinkos diktuojamas normas. Gera žinia – žinodami aplinkos veiksnius, galime prognozuoti, kaip asmuo bus linkęs elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kokie jie?

MAŽIAU ŽMONIŲ – DAUGIAU PAGALBOS
Įsivaizduokite, kad prie savo namų randate pamestą laišką su pašto ženklu. Ar jį nuneštumėte iki pašto? Tikriausiai net nepagalvoję atšautumėte: „Žinoma!“ Tačiau neskubėkite didžiuotis savimi ir savo altruizmu pavergti aplinkinių. Nors net 95 proc. apklaustųjų į šį klausimą atsakė teigiamai, realybėje ne visų jų elgesys buvo toks nepriekaištingas. Ir tai priklausė nuo to, kur šie žmonės gyveno.
Mokslininkai specialiai išmėtė laiškus prie studentų bendrabučių ir stebėjo, kiek iš jų pasiekė adresatus. Studentai, kurie gyveno apytuščiuose bendrabučiuose, buvo kilniausi – beveik visi pamesti laiškai sėkmingai nukeliavo iki pašto dėžučių. Tačiau beveik kas antras perpildyto bendrabučio gyventojas gulinčiam vokui buvo abejingas – tik šeši iš dešimties laiškų pasiekė tikslą. Paradoksalu, tačiau ten, kur gyventojų yra daugiau ir kur, regis, yra didesnė tikimybė sulaukti pagalbos, nutinka priešingai.

VIENA ŠIUKŠLĖ PRITRAUKIA ŠIMTĄ
„Viena šiukšlė nieko nepakeis“, – bandome teisintis išvydę besivoliojantį ar iš kišenės iškritusį popieriuką. Tačiau, kaip rodo tyrimai, tai tėra bandymas save pateisinti. Iš tiesų net ir viena pakelta šiukšlė gali padėti ištuštinti visą šiukšlyną. Ir atvirkščiai – vienas numestas popieriukas neretai virsta sąvartynu.
Psichologai savo tyrimui pasirinko vienos ligoninės lankytojus. Kol jie lankė artimuosius, mokslininkai už jų automobilių valytuvų užkišo lankstinukus. Automobilių stovėjimo aikštelė vieną dieną buvo nepriekaištingai sutvarkyta, kitą – specialiai prišnerkšta. Kaip manote, ar vairuotojai, atsižvelgdami į vyravusią tvarką, elgėsi skirtingai? Kas antras lankytojas nedvejodamas sviesdavo lankstinuką ant žemės, jei matydavo, kad aikštelė pilna šiukšlių. Tačiau kai ji buvo švari, numesti lankstinuką išdrįso tik vienas asmuo iš dešimties. Regis, automobilių aikštelėje vyravusi tvarka gana įtaigiai diktavo savo taisykles.
Susilaikyti nuo pagundos numesti šiukšlę ant žemės gali padėti ir kvapas. Kaip parodė vienas eksperimentas, traukiniuose, kurie buvo iškvepinti citrusinių vaisių aromatu (primenančiu valiklį), buvo surinkta net tris kartus mažiau šiukšlių nei įprastai.

APLEISTA APLINKA – APLEISTA MORALĖ
Jei paprašyčiau jūsų apibūdinti vietą, kurioje mėgsta rinktis nusikaltėliai, tikriausiai įvardytumėte apleistus namus, tamsius akligatvius ar blokinių namų kiemus. Puikiai žinome, kad kai kurios vietos traukia nusikaltėlius. Dar blogiau – tam tikra aplinka tokį elgesį net skatina. Pavyzdžiui, pastebėta, kad apleistose vietovėse į nusikaltimus nelinkę asmenys dažniau nusižengia taisyklėms. O rajonuose, kuriuose gausu žalumos, nusikalstamumas gerokai sumažėja. Tokias išvadas padarė mokslininkė Eugenia C. Garvin, nusprendusi pažiūrėti, ar medžiai ir pieva galėtų atstoti patruliuojančią policiją. Tyrėja atrinko du gyvenamųjų namų plotus ir vieną jų nusprendė apželdinti. Gyventojai buvo apklausti apie saugumą prieš ir po aplinkos pagražinimo. Kaip parodė rezultatai, žmonės žalioje aplinkoje jautėsi saugiau nei prieš tai. Ir tai nebuvo tik jausmas. Palyginus nusikalstamumą prieš ir po apželdinimo, nustatyta, kad jis iš tiesų sumažėjo!
O štai Glazge nusikaltėliai buvo sudrausminti atsitiktinai. Norėdami išryškinti prabangių rajonų patrauklumą, rangovai nusprendė juos naktį apšviesti melsvai. Po poros mėnesių miesto nusikalstamumą tiriantys asmenys pastebėjo įdomią tendenciją – nusikalstamumo kreivė smuktelėjo žemyn būtent tose vietose, kur buvo įtaisytos mėlynos lemputės! Japonai, pavojinguose rajonuose paprastas lemputes pakeitę mėlynomis, taip pat pastebėjo jų teigiamą poveikį – ne tik sumažėjo nusikalstamumas, bet ir buvo mažiau šiukšlinama. Ką bendra turi mėlyna šviesa ir nusikalstamumas? Ogi prisiminkite, kokios spalvos yra policijos automobilių švyturėliai.

TVARKA SKATINA LAIKYTIS TAISYKLIŲ
Atkreipkite dėmesį į savo darbo stalą. Ar jis tvarkingas? Stalo švara žmonių elgesį veikia panašiai kaip ir švara gatvėse – tiesa, bet kuriuo atveju darbe šiukšliname rečiau nei gatvėje, tačiau tvarka biure pavaldinius skatina būti geranoriškesnius ir laikytis taisyklių. Jei mėgstate netvarką, neskubėkite savęs smerkti – netvarkingas darbo stalas turi savų privalumų. Tačiau apie viską iš eilės.
Kathleen Vohs pakvietė darbuotojus užpildyti klausimynus. Vieni buvo pasodinti prie tvarkingo stalo, kiti – prie sukuisto. Po šios užduoties tyrimo dalyviams pasiūlyta paaukoti pinigų labdarai bei pasivaišinti obuoliu arba šokoladu. Tvarka kambaryje, regis, sukėlė tiriamiesiems norą paklusti taisyklėmis – jie darė tai, ko iš jų buvo tikimasi. Palyginti su dalyviais, buvusiais netvarkingame kabinete, šie asmenys daugiau paaukojo labdarai bei dažniau vaišinosi sveikesniu užkandžiu. Vis dėlto mokslininkai nepuolė smerkti netvarką mėgstančių asmenų ir, tikėdamiesi atrasti sukuisto stalo privalumų, atliko dar vieną eksperimentą. Jo metu dalyviai, sėdintys prie tvarkingo arba sukuisto stalo, turėjo sugalvoti naujų stalo teniso kamuoliukų panaudojimo būdų. Nors abi grupės sugalvojo po vienodą skaičių idėjų, prie netvarkingo stalo sėdėjusių asmenų atsakymai buvo kūrybiškesni ir įdomesni. Be to, pasiūlius rinktis įprastą ar naują produktą, jie rinkosi pastarąjį. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad netvarkingas stalas nesąmoningai skatina išsivaduoti iš konvencionalumo ir taisyklių pančių, o tai padeda kuriant naujas ir netikėtas idėjas. Tvarka, atvirkščiai, primena, kad reikia laikytis normų ir neišsišokti. Tikriausiai ne veltui filmuose menininkų namai dažnai skendi netvarkoje. Kur chaosas, ten slypi genialios idėjos ir šiek tiek savanaudiškumo.

NUSIKALTIMUI ATSPARI APLINKA
Kai nenorime būti pastebėti, instinktyviai užsimaukšliname kapišoną arba užsidedame tamsius akinius. Ir tai veikia! Tyrimai rodo, kad net tokia smulkmena gali padėti pasijusti nematomiems. Tai gera žinia, kai norisi susilieti su minia, tačiau bloga, kai iš asmens tikimės geraširdiškumo. Pastebėta, kad tamsintus akinius dėvėję tiriamieji bendradarbiavimo žaidimuose elgėsi savanaudiškiau, pasilikdami sau didesnę premijos dalį. Jei akiniai turi tokį stiprų poveikį mūsų elgesiui, kaip mus veikia tamsi aplinka, kur iš tiesų esame blogiau matomi? Chen-Bo Zhongas pakvietė savanorius spręsti matricas tamsiame arba gerai apšviestame kambaryje. Mokslininkai jiems davė du vokus – viename buvo 10 dolerių monetomis, kitas buvo tuščias. Kai dalyviai teisingai išspręsdavo uždavinį, jie turėjo įsidėti po 50 centų į tuščią voką kaip prizą. Šio eksperimento kabliukas – dalyvių niekas netikrino, todėl jie drąsiai galėjo sukčiauti. Nors abi grupės išsprendė po vienodą skaičių uždavinių, voke likusių pinigų skaičius buvo nevienodas. Tiriamieji, kurie buvo gerai apšviestame kambaryje, teigė vidutiniškai išsprendę 7,8 uždavinio, o tamsiame – 11,5. Vadinasi, tamsoje žmonės buvo ne tokie sąžiningi ir sau nepagrįstai skirdavo 1,85 dolerio didesnį prizą.
Sąžinės jausmą įžiebia ne tik šviesa. Tyrimai rodo, kad žmonės elgiasi pavyzdingiau, jei jie mano, kad kiti juos stebi. O kartais užtenka paveikslo, iš kurio įdėmiai žvelgia akys. Niukaslo universiteto mokslininkai vienoje valgykloje įvedė sąžiningo atsiskaitymo taisyklę – šalia maisto kainoraščio buvo padėta dėžutė, į kurią savo nuožiūra reikėdavo įmesti pinigų už prekę. Pastebėta, kad studentai mokėdavo daugiau, kai valgykloje kabėdavo portretas, o ne paveikslas su gėlėmis.

NAMIE MELUOJAME MAŽIAU
Jei norite, kad asmuo jums sakytų teisybę, palaukite, kol jis grįš į savo namus. Kaip rodo Oksfordo ir Bonos universitetų atliktas tyrimas, žmonės daug rečiau meluoja būdami namie, tačiau dažniau sukčiauja biure.
Norėdami pažiūrėti, ar aplinka turi įtakos žmonių nuoširdumui, mokslininkai atliko įdomų eksperimentą. Jie paskambino atsitiktiniams žmonėms į namus ir paprašė mesti monetą. Jei ji nukristų herbu į viršų, tyrėjai padovanotų 15 eurų arba dovanų kuponą, jei skaičiumi į viršų – nieko. Taigi žmonės gerai žinojo, kad jų niekas nemato ir kad jie gali meluoti, taip gaudami patrauklų prizą. Nors mokslininkai tiesiogiai nestebėjo tiriamųjų, atsižvelgus į tikimybių teoriją, jie galėjo nesunkiai nustatyti, ar žmonės buvo linkę meluoti. Daugiau nei pusė apklaustųjų – 55,6 procento – prisipažino, kad moneta nukrito skaičiumi į viršų, o tai reiškia, kad jie liko be prizo. Pakartojus šį eksperimentą laboratorijoje, beveik trečdalis tiriamųjų melavo ir pasiėmė prizą. Vadinasi, namie siekiame elgtis pavyzdingai, o kitoje aplinkoje savo neteisėtą elgesį pateisiname.
Na, o jei norite, kad asmuo būtų dar atviresnis, svečiuodamiesi pas jį prisėskite prie didesnio stalo. kaip rodo Vanessos Okken tyrimas, dalyviai, sėdėję prie didesnio stalo, kalbėjo atviriau ir atskleidė intymesnių detalių nei sėdėdami prie mažo stalo ar mažoje patalpoje.

Iš interneto platybių

Paleiskite norus į laisvę ir jie išsipildys

Gyvenimas – ne auksinė žuvelė, pildanti norus, sako skeptikai. Iš tiesų, gyvenimas – daugiau nei žuvelė, nes jis gali išpildyti ne tris, o visus jūsų norus, atsako optimistai.
Mūsų norai pildosi net mums nežinant. „Tai kodėl gyvenimas toks sumautas?“ – klausiate jūs. Ogi todėl, kad nemokate norėti. Visos mūsų abejonės, baimės, nuogąstavimai, pasiųsti į visatos erdvę, taip pat šifruojami kaip norai. Juos dažnai kartojame, dejuojame, o tikruosius savo troškimus neretai slepiame po devyniais užraktais, bijodami, kad garsiai ištarti jie neišsipildys. Iš tiesų yra atvirkščiai – tai, ką įvardijame aiškiausiai ir garsiausiai, išsipildo greičiausiai. Štai kodėl dažniausiai nutinka ne tai, ko labiausiai norime, o tai, ko labiausiai bijome.
Kaip teisingai formuluoti norus pataria Pierre’as Franckhas knygoje – „Norėk ir turėsi“ (leidykla „ALMA LITTERA“). Siūlome susipažinti su 7 pagrindinėmis norų formulavimo taisyklėmis.

1 TAISYKLĖ. TIESIOG PRADĖKITE
Baimė, kad mūsų lūkesčiai liks apvilti, neretai stabdo mus nuo norėjimo. „Kuo mažiau norėsi, tuo rečiau nusivilsi“, – manome mes. Kad įgytume daugiau pasitikėjimo, autorius siūlo pradėti nuo paprastesnių, lengvai įgyvendinamų norų. Tarkim, pasipraktikuoti galite su vietos mašinų stovėjimo aikštelėje rezervavimu. Vos įsėdę į automobilį pasakykite, kad vos atvykę rasite laisvą vietą savo automobiliui. Visą kelią galite apie tai daugiau negalvoti – vieta jūsų lauks. Pamatę, kad tokie maži norai pildosi, rasite drąsos savyje pereiti prie didesnių.

2 TAISYKLĖ. TINKAMAI PASAKYKITE NORĄ
Formuluodami norą, būkite konkretūs ir pasitikintys savimi. Kad ir kaip būtų keista, derėtų vengti žodžio „Noriu“, nes tokiu atveju noras ir liks tik noru. Elkitės taip, tarsi tai jau turėtumėte. Nesakykite „Noriu būti turtingas“, sakykite – „Būsiu turtingas“. Dar geriau, jei įvardinsite konkrečią sumą, kurios jums reikia. Nesikuklinkite be reikalo – jei pasakysite „Po metų uždirbsiu ne mažiau 850€ per mėnesį“, tai daugiau ir neuždirbsite.
Svarbiausia nevartoti neigiamų formuluočių, pvz., „Nenoriu sirgti“, „Nenoriu prarasti darbo“ ar pan. Visata fiksuoja reikšminius žodžius „sirgti“, „prarasti darbą“, todėl sakykite „Būsiu sveika“, „Tebedirbsiu šitame pačiame darbe“, „Uždirbsiu 1000€ per mėnesį“.
Visada naudinga savo pageidavimą užrašyti – taip suteiksime jam daugiau konkretumo, o konkretūs norai išsipildo lengviau. Be to, išsivaduosime nuo pagundų laikui bėgant norą koreguoti, mažinti ar kitaip pritraukti prie realybės.

3 TAISYKLĖ. PADĖKA – SVARBIAUSIA NORŲ IŠSIPILDYMO SĄLYGA
Viena iš didžiausių mūsų bėdų, kad mes nuolat galvojame apie tai, ko trūksta, pamiršdami pasidžiaugti tuo, ką turime. Jei geriau pasigilintume į savo gyvenimą, nustebtume pamatę, kad turimų gėrybių yra kelis kartus daugiau nei trūkstamų. „Nuolatinis įdėmus žvilgsnis į tai, ko stokojame, nukreipia dėmesį nuo mūsų lobių“, – teigia P. Franckhas. Nereikėtų savo pasiekimų matuoti tik pinigais, užimamomis pareigomis ir kitomis apčiuopiamomis gėrybėmis. Pagalvokite ir apie tai, kiek draugų turite, kiek žmonių sulaukė jūsų pagalbos, kokių gražių ir laimingų akimirkų patyrėte. Pasidžiaukite savo šeima, sveikata, vaikais, jaukiais namais, augintiniais ar gėlėmis kieme. Tuomet pagalvokite, kiek daug gera kiti žmonės padarė jums, kiek gavote likimo dovanų, gabumų iš aukščiau ir už visai tai padėkokite. „Dėkojant stebuklai pasidaugina“, – sako autorius.

4 TAISYKLĖ. ĮTIKINTI NORĄ
Kai kurie norai vis dėlto neišsipildo. Kodėl? Nes mes nesame pasirengę priimti tai, ko prašome. Jei sakote „Šiemet sukursiu šeimą“, bet viduje manote esąs nepatrauklus, nevykėlis, netikite, kad galite sudominti dėmesio vertą partnerį, jei jūsų netikėjimą kursto ankstesnė neigiama patirtis, tai ir neįvyks. Galite transliuoti į visatą kiek norite pageidavimų, bet jei pats 100 proc. jais netikėsite, jie ir neišsipildys. „Viskas pasaulyje yra energija“, – sakoma knygoje. Tai, ką transliuojame į aplinką, materializuojasi ir grįžta mums dvigubai. Atsisakyti savęs nuvertinimo neretai padeda analizė. Pabandykite prisiminti, kas jums įteigė, kad esate kažkam netinkamas, kvailas ar negražus. Suvokus, kad tai ne jūsų pačių, o kitų primesti įsitikinimai, bus lengviau jų atsikratyti.

5 TAISYKLĖ. PASITIKĖKIME, UŽUOT ABEJOJĘ
Kiekvienas noras, ypač jei yra didelis ir svarbus, greitai aplimpa abejonėmis. Racionaliai mąstantys žmonės visada siūlo susikurti atsarginį planą – ką darysite, jei tai, ką planuojate, nepavyks. Tačiau atsarginis planas – taip pat yra noras, ir jis gali materializuotis greičiau nei tikrasis.
Vis dėlto abejonės – natūralus dalykas. Nuolat vyti jas į šalį labai sunku. Leiskite joms atklysti, bet nesinervinkite, nesistenkite paneigti, kažką įrodinėti – tiesiog pažiūrėkite į jas kaip į praplaukiančius debesėlius ir grįžkite prie savo darbų.
Abejonės, aplipusios mūsų norą, jį silpnina. Štai kodėl egzistuoja prietaras, kad negalima savo norų skelbti kitiems per anksti – kol jie dar yra silpnučiai, aplinkinių skepticizmas juos „suvalgo“. Dėl tos pačios priežasties neverta pernelyg dažnai apie norą galvoti ir pačiam. Pamiršdami jį, mes apsaugome save nuo natūraliai kylančių abejonių ir kartu parodome, kad visiškai pasitikime juo ir tikime, kad jis išsipildys ir be papildomo mūsų įsikišimo.

6 TAISYKLĖ. BŪKIME PASIRENGĘ „ATSITIKTINUMAMS“
Kartais mums atrodo, kad noras neišsipildė, nes įsivaizduojame jį visai kitaip nei tai įvyksta. Kas negirdėjo anekdoto apie vyriškį, kuris norėjo nuolat girdėti vandens ošimą ir būti apsuptas pusnuogių moterų, o auksinė žuvelė pavertė jį klozetu moterų tualete? Visata išgirsta tai, ko norime, bet būdus tai įgyvendinti pasirenka tokius, kokie jai atrodo prieinamesni. „Kosmosas visada ras tiesiausią ir lengviausią kelią“, – teigia P. Frankch’as. Tarkime, nesutariate su kokiu nors kolega ir pageidaujate jo daugiau nematyti. Tai gali įvykti, bet galbūt tik tuomet, kai… jūs prarasite darbą. Ypač dažnai prieš mus atsigręžia tie norai, kuriuose ko nors bloga linkime kitiems.

7 TAISYKLĖ. RASKIME TIKRUOSIUS IR SVARBIAUSIUS NORUS
Iš tiesų formuluojant norus svarbu tai, kad jie nesikirstų su kitų žmonių norais ir laisva valia. Tarkim, jūs labai norite, kad jus pamiltų konkretus žmogus. Bet jei jis pats šito nenori, tai nenutiks. Todėl geriau tokį norą formuluoti konkrečiai, bet ne taip tiesmukai. Tiesiog nurodyti, kokio žmogaus su kokiomis savybėmis laukiate savo gyvenime, ir tas, kurio norai rezonuos su jūsiškiais, netrukus atsiras.
Taip pat būkite pasirengę sumokėti tam tikrą kainą už norų išsipildymą. Niekas iš niekur neatsiranda ir niekas niekur nedingsta. Tai pagrindinis energijos tvermės dėsnis. Jei kažko gavote daugiau, ko nors gali likti mažiau. Galbūt jūs gausite išsvajotą svarbą, bet dėl to turėsite mažiau laiko sau, artimiesiems, draugams. Ar tapsite dėl to laimingesnis? Nebūtinai.
Tai ir yra didžioji norų išsipildymo paslaptis (ir, deja, tragedija) – išsipildę norai nebūtinai padaro mus laimingesnius. Neretai nutinka priešingai – kai žmogus nebeturi ko siekti, jam tampa nuobodu gyventi. Be to, nuolat laukdami, kol išsipildys mūsų norai, mes vis atidėliojame gyvenimą į priekį, užuot mėgavęsi juo dabar. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Nesikoncentruokite į rezultatą. Svarbiausias dalykas, kurį turi suteikti norų išsipildymas, – ne konkretūs pasiekimai, o tikėjimas, kad viskas bus gerai, taip, kaip ir turi būti. Tai leidžia atsipalaiduoti ir pradėti mėgautis gyvenimu.

Daugiau informacijos apie norų formulavimo taktiką ir strategiją bei teigiamų pavyzdžių, kaip tai veikia, rasite Pierre Franckh knygoje „Norėk ir turėsi“ (leidykla „ALMA LITTERA“).

Iš interneto platybių